Pandemijos metu vėžiniai susirgimai niekur nedingo

Nors pastaruoju metu didžiausias sveikatos specialistų dėmesys buvo skiriamas pandemijos padariniams suvaldyti, kiti susirgimai niekur nedingo ar net atvirkščiai, kėlė daugiau nerimo pacientams, laukiantiems, kada bus galima apsilankyti pas įvairių sričių gydytojus. Ne išimti gydytojai odontologai, tad kalbiname gydytoją periodontologę prof. Aliną Pūrienę, kuri plačiau papasakos apie vėžinius burnos susirgimus.

Profesore, žmogų, kuris dar nėra susidūręs su onkologiniu susirgimu labiausiai domina klausimas, kaip tokių ligų išvengti? Gaila, bet galima pastebėti, kad dažnai lietuviams sveikata nėra didelė vertybė. Žmogus turėtų nuo pat mažumės būti mokomas tinkamai rūpintis savo kūno ir burnos sveikata, dėl jos nedaryti jokių kompromisų. 

Prie onkologinių ligų išsivystymo ženkliai prisideda rūkymas, deginimasis saulėje, kuomet pamirštamos apsaugos nuo saulės priemonės, lūpų pieštukai, dėl to dažni įvairūs lūpų susirgimai. Per mažai dėmesio skiriama ir lytinio švietimo klausimams, todėl daugėja susirgimų, susijusių su papilomos virusu, kuris labai keičia vėžinių susirgimų spektrą, todėl šia tema turėtume su vaikais pradėti kalbėti labai anksti. Stebime tendenciją, kad onkologiniai susirgimai dažnėja tarp jaunesnio amžiaus žmonių, tai taip pat gali būti siejama su šio viruso poveikiu. 

Kokius simptomus pajutęs žmogus jau turėtų kreiptis pas gydytoją?

Labai svarbu periodiškai apžiūrėti savo burną, ypač vyresniame amžiuje. Tam būtinas geras apšvietimas ir nuoseklumas, stebėkite, ar burnos audiniai vienodi abiejose burnos pusėse, yra simetrija. Jei pajaučiate, kad atsirado kas nors neįprasto, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Užsirašyti gydytojo konsultacijai žmogus turėtų nuo pat pirmos minties, kilusios apie jaučiamus ar matomus pakitimus, nes patekti pas specialistus ne visada galima greitai, o onkologinių ligų gydyme laikas yra labai svarbus. Tai, per kiek laiko liga nustatoma ir pradedama gydyti, iš dalies nulemia gydymo sėkmę. Gaila, kad kartais net gėdijamasi kreiptis profilaktiškai, ateiti pas gydytoją be didelių nusiskundimų. Burnoje vėžinės ligos ilgą laiką gali būti su neryškiais simptomais: vos matomu paraudimu, nedideliu patinimu, maža žaizdele, jaučiamu šiurkštumu, tad žmonės ilgai atidėlioja konsultacijas ir kreipiasi per vėlai, tada, kai didelis audinių plotas apiręs ir kai jau įsijungęs likusio gyvenimo dienų laikrodis. Būna, žmogus jaučia, kad lyg ir trina plokštelė, vis atsiranda kokia žaizdelė, bet mano, kad prie šio diskomforto pripras, o tokiose pritrynimo vietose taip pat pasitaiko vėžinių pakitimų, tad laukti, kol diskomfortas burnoje, kad ir kokios kilmės būtų, praeis savaime, nereikėtų. Kiekvienais metais vasario mėnesį įvairiausiuose Lietuvos miestuose vyksta burnos vėžio profilaktikos akcija, kurios metu nemokamai, be siuntimų žmonės tikrinami dėl burnos ikivėžinių ir vėžinių ligų. Kviečiame  nepamiršti pasitikrinti.

Sakykite, kaip vertintumėte Lietuvos pasiekimus gydant burnos onkologinius susirgimus?

Lietuvoje diagnostikos ir gydymo būdai ženkliai progresuoja. Deja, gydant onkologinius susirgimus burnos srityje, kai onkologinis procesas yra pažengęs, tenka pašalinti dideles burnos audinių apimtis. Dėl šios priežasties, net jei tikimybė pasveikti yra didelė, žmonės bijo, kad bus sužaloti, burnos ar veido defektai liks neestetiški, todėl  ir nesikreipia gydymui. Džiaugiamės, kad Lietuvos pasiekimai atstatant tokius defektus yra tikrai ženklūs, esame įvaldę įvairias pažangias metodikas. VUL Žalgirio klinikoje atliekamos veido ir burnos audinių rekonstrukcinės operacijos, po kurių žmogus dažniausiai sugrąžinamas į normalų gyvenimą.

Kokius tris svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, išskirtumėte kalbant apie burnos vėžį?

Svarbiausia taisyklė – net būdamas sveikas ar neturėdamas savo dantų, žmogus būtinai turi lankytis profilaktiniams patikrinimams pas savo gydytoją odontologą, lygiai taip pat ir pas kitų sričių specialistus. Antra, rūpinkimės ne tik savimi, bet ir praginkime savo artimąjį tikrintis sveikatą. Kiekvienas turėtų pagal amžių, savo sveikatos būklę susidaryti individualų sveikatos priežiūros grafiką ir jo laikytis, o jei nesilaiko, tai aktyvesnis šeimos narys privalo jį paraginti. Neretai sutinkame žmonių, kurie pas mus atvyksta labai apleisti, kyla klausimas, ar tikrai toks žmogus neturi jokio artimo žmogaus, kad ir kaimyno, kuris pastebėjęs akivaizdžius veido pokyčius, neparagina tokio žmogaus kreiptis pagalbos. Trečia, žmonės turi aktyviai domėtis sveikatos klausimais, būti pakankamai išprusę, kad galėtų tinkamai savimi ir artimaisiais pasirūpinti. Naujausia, mokslu pagrįsta informacija mūsų gydytojai dalinasi visuomenės odontologiniam švietimus skirtoje informacinėje svetainėje www.virtualusodontologas.lt, kuri buvo parengta Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis. Čia apsilankęs žmogus gali būti tikras, kad informaciją parengė būtent tos srities specialistas, straipsnius nuolat papildome ir  kviečiame įvairių visuomenės grupių atstovus – jaunimą, nėščiasias, senjorus, neįgaliuosius būti aktyviais ir rūpintis savo bendrąja ir burnos sveikata.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.