Po estrados trib?nomis slypi r?m? griuv?siai

K?daini? krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevi?ius, su pagalbininkais kasin?j?s greta senojo parko estrados, papasakojo apie radinius ir rekomendacijas.

Rugpj??io pabaigoje atlikti žvalgomieji kasin?jimai, kurie reikalingi prieš pradedant projektuoti miesto parko tvarkymo darbus, planuojam? estrados išpl?tim?. Trijose vietose netoli estrados iškasti šeši šurfai – duob?s, kurios atskleid?, kas slypi po žeme.

A.Juknevi?ius patvirtino, jog dabartiniai estrados suoleliai, visas amfiteatras, kur s?di rengini? ži?rovai, suformuotas ant 1944 met? liep? sugriaut? dvaro r?m? griuv?si?. Kasin?jimai tai patvirtino – vos 20-25 centimetr? gylyje rastos plyt?, tinko nuolaužos.

Liudininkai pasakojo, kad r?mai susprogdinti naci? kariuomenei traukiantis ir tai atlikta labai profesionaliai – pastatas tiesiog pakilo ? or? ir sugriuvo vietoje (panašiai buvo susprogdintas gimnazijos pastatas, buv?s netoliese, šalia dabartin?s kolegijos pastato). Keli medžiai, aug? greta pastato, išliko iki ši? dien?. Pagal juos nesud?tinga nustatyti, kurioje vietoje buvo r?mai.

Griuv?si? gylis siekia du metrus ir daugiau – archeologui ir jo talkininkams ne visur pavyko pasiekti grunt?, nes bir?s šlaitai k?l? pavoj?. 

„?sitikinome, kad išlikusi r?m? planin? strukt?ra, o griuvenose yra išlik? daug interjero, eksterjero detali?, - paaiškino A. Juknevi?ius. – Kai sovietiniais metais buvo rengiama parko estrada, jos statytojai pasielg? sumaniai – jie nieko nenaikino, o atsargiai suformavo amfiteatr?, neliesdami griuv?si?. Išvežta tik tai, kas trukd? ?rengimui.“

Kasin?jim? metu rasta ir sveik?, ir suskaldyt? plyt?. Tarp j? b?ta ir XVII-XVIII amžiaus plyt? – matyt, statant naujus r?mus panaudotos senuose palivarko pastatuose buvusios plytos. Rasta interjero fragment? – pilkai, geltonai dažyto tinko gabal?, marmuro, alavo dekoro element?. Muziejuje saugomus didesnius fragmentus dar tyrin?s specialistai.

Buvusi K?daini? dvaro sodyba užima 25 ha plot?. J? 1811–1818 m. K?daini? savininkas Stanislovas Hutenas-?apskis suformavo palivarke, kurio savininkai XVII–XIX a. buvo kunigaikš?iai Radvilos. Palivarkas buvo vadinamas Krescencija. Tok? vard? jis gavo nuo lotyn? kalbos žodžio crescentia – augimas, did?jimas. 1845 m. grafo s?nus Marijonas Hutenas-?apskis sen? paprast? dvaro pastat? rekonstravo: išm?rijo trij? aukšt? pailgo sta?iakampio plano r?mus, ?reng? keturi? tarpsni? belvederio bokšt? ir stiklin? oranžerij?. 1869–1918 m. dvar? vald? Totleben? šeima. 1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomyb?, dvaro sodyba buvo nacionalizuota. 1923–1927 m. r?muose veik? mokytoj? seminarija, nuo 1927 m. spalio 3 d. – K?daini? aukštesnioji kult?rtechnik? ir geodezijos mokykla. 

R?mai buvo 74 metr? ilgio, daugiau kaip 11 metr? plo?io, 14 metr? aukš?io. Bokštai buvo dar aukštesni. Išliko vadinamasis parteris – aikšt? prieš pastat?. ?važiav? pro iki ši? dien? išlikusius vartus sve?iai ir šeimininkai apsukdavo rat? ir tik tuomet sustodavo prie paradini? dur?.

Gali b?ti, kad prieš sprogdinim? ne visas mokyklos turtas buvo išvežtas. A. Juknevi?iui liudininkai pasakojo, kad garsusis režisierius Juozas Miltinis buvo atvažiav?s griuv?siuose ieškoti knyg?.

Archeologas A. Juknevi?ius mano, kad artimiausiu metu neverta atkasti vis? griuv?si?, nes tai brangiai kainuot?, o k? daryti su iškastais vertingais fragmentais, su pamatais, kuriuose matoma patalp? strukt?ra – neaišku. Reik?t? juos konservuoti, o dabar jei užsikonservav? savaime.

„Kai sutvarkysime visus aplinkinius dvarus, tuomet gal?sim K?daini? dvar? prikelti gyvenimui“, - juokauja A. Juknevi?ius.
        
         
Jis si?lo parko estrad? rekonstruoti esamose ribose, gilinant tik šiaurin? teritorijos dal?, neple?iant trib?n? ? šonus ir nelie?iant dvaro r?m? liekan?.

Nuotraukose iš K?daini? krašto muziejaus archyvo matyti, kokie r?mai buvo, kaip jie atrod? sugriauti. K?dainietis.lt nuotraukose – vasaros pabaigoje vykusi? kasin?jim? vaizdai ir archeologo radiniai.

Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.